įverpti

įver̃pti, -ia (į̃verpia), į̃verpė Rtr 1. tr. LL282, NdŽ verpiant įsukti, įpinti: Iñverpta juodulių siūluosen Dglš. Kurgi inverpei pumputį! Ut. | prk.: Į savo rūbus į̃verpė ir įaudė ji savo mislį ir savo gražumą TS1897,11. 2. tr. verpiant pripildyti dalį verpstės, ritės: Boba inlipė aruodan ir, paėmus verpstę, kur buvo trupučiukas inverpta, kaišiojo iš aruodo, rodydama vyrui BsPII254. Kad nereiks eit į kluoną, tai aš per kokį vieną dantuką įver̃psiu Gs. 3. refl. NdŽ, KŽ verpiant įsimiklinti, pradėti gerai verpti: Į pradžią ratelis ma[n] neina, o kai įsiverpiù jau, tai gerai eina Jrb. Kad tei verpčiau, įsiver̃pčiau, kas dieną po tolką priverpčiau [p]Skr. Gerai įsiver̃pus, gali visą kuodelį pervakar suverpti Š. 4. tr., intr. NdŽ, KŽ įstengti, sugebėti verpti: Juk tokius stambius [linus] neįver̃psi, ka par vienus šepečius nušukuoji Kv. ║ NdŽ įstengti, sugebėti suverpti kokį kiekį (ppr. daug): Ir įver̃pia gi rudenį moterys Š. Duktė į̃verpė verpalų šmotą J. Kiek ten įver̃psu, snaudu Pj. Jeigu par dieną įverpia tolką, tai jau gera verpėja Rs. 5. tr. verpiant sureguliuoti: Senas kalvaratas yr daug geresnis už naują – senas jau yr į̃verptas Vkš. 6. refl. KII304, BŽ44, KŽ įsivynioti, įsivyturti (ppr. apie vikšrus): Vikšras įsiver̃pia NdŽ. Įsiver̃pusi kirmėlė KII116. Galėdama dabar plaukti meduje, ji įsiverpia ir pagaliau išeina išaugęs vabzdys Vd. Iš kitų kiaušelių išsiris vikšreliai, bet ir jų dauguma žus dar prieš įsiverpdami J.Jabl. Iki kol jos po kokio čėso pirm neng į plaštekes pavirtusios, į šilkinius kamuolėlius kaip vorai į savo tinklus įsiverpia Kel1856,148. | Bitė plaukuosna insìverpė (įsivėlė) Dv. 7. tr. S.Dauk, I, Š, BŽ75, NdŽ, KŽ įbesti, įsmeigti (ppr. į ką kietą): Įver̃pk peilį į sūrį, ir atskils skybelė J(J.Jabl). | prk.: Įverpt ką sau galvon SD382. | refl. tr., intr. NdŽ. | prk.: Insìverpė galvon kas Klt. ║ persmeigti, pradurti (ppr. ką kietą): Ar jau gal velėną įver̃pti? Krkl. Žemė tokia kieta, nėkaip negaliu įver̃pti Vkš. ║ KŽ prk. įremti: Sena išsišakojusi kriaušė į̃verpė dangun savo viršūnę ir kažin ką rimtai galvoja Š. Bokštas į̃verpė į dangų viršūnę P.Klim. | refl.: Už tvoros retos jaunų medelių šakos, įsiverpusios į dangaus mėlynumą M.Katil. ║ BŽ69 prk. įbesti, įsmeigti į ką (akis): Trumpai atsakė Maldutis ir įverpė akis į savo pamokslą A.Vien. Labai nekantriai laukiau šviesos, įverpęs akis ton vieton, iš kurios girdėjom naktį armotų trenksmą Š. Akys buvo įverptos į nelaimą atenčios jo būsenos S.Dauk. | refl.: Išvydo motinos akis, klaikiai įsiverpusias į jo nugarą rš. ║ refl. Plt prk. įsigilinti į ką, įnikti, įknibti: Įsiver̃pęs į knygas ir valgyti užmiršta Šts. 8. refl. Š, BŽ90, KŽ skverbiantis įlįsti, įsisiurbti: Erkė įsìverpė į kūną, į tešmenį J. Alksnynų erkė įsiverpa karvėms į tešmenis, į kirkšnis, į pakakles Ggr. | prk.: Jis buvo toji kinivarpa, įsiverpusi į pačią medžio šerdį ir ėdanti ėdanti M.Katil. Kodėl manęs niekas nepasodino medžiu? Ir nedavė šaknų plėšriai įsiverpti į tėviškės molį? M.Katil. 9. refl. įsibrauti: Vagiai insìverpė svirnan Dv. Kap šeškus insìverpia kur, tai gali ir dešimt vištų padusint Dv. \ verpti; apverpti; atverpti; įverpti; išverpti; nuverpti; paverpti; papaverpti; perverpti; pieverpti; praverpti; priverpti; suverpti; užverpti